Kiekvienas turime savo pašaukimą ir pareigą žmonėms, kuriems skirtos mūsų dienos, mintys ir darbai.

      Ir kiekvienas gyvenime turime vieną bendrą, didžiausią pareigą – mylėti ir saugoti žemę, kuria vaikštom, savo didžiuosius namus – gamtą. Tų namų niekas nepakeis, už aukso skrynias jų nenupirksime.

     Kovo 20-ąją visame pasaulyje minima Žemės diena. Šią dieną taip pat prasideda astronominis pavasaris bei ateina pavasario lygiadienis, kada dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio kampeliuose. Tai viena svarbiausių ir gražiausių aplinkosauginių švenčių. Ši diena išreiškia viso pasaulio žmonių norą išsaugoti tai, kas visiems mums svarbiausia: švarų orą, vandenį, dirvožemį, gyvąją gamtą. Žemės diena suvienija žmones bendram rūpesčiui dėl mūsų visų namų.

     Pasaulinę žemės dieną prasmingai pasitiko ir mūsų gimnazijos 5 klasės mokiniai. Mokiniai per lietuvių kalbos pamokas vykdė veiklas, skirtas Žemės dienai paminėti. Kalbėjo apie Žemės svarbą visų mūsų gyvenime, apie gerus darbus, padedančius puoselėti mūsų planetą, dalinosi mintimis apie šios šventės reikšmę. Rūpestį mūsų planetos ateitimi, išsaugojimu mokiniai išreikė rašydami padėkos laiškus žemei. Taip pat net visą savaitę stengėsi atlikti naudingus žemei darbus ir juos įrašyti į „Žemės širdį“. Šiuos žodžius lietuvių kalbos pamokose analizavo, nustatė kokios kalbos dalys „Žemės širdyje“ įrašyti žodžiai. Taip prasmingai 5 klasės mokiniai pagerbė žemę. Kūrybiška atmosfera paskatino visus daryti kuo daugiau gerų darbų mūsų gamtai ištisus metus.

200320 LiePam ZemDien pamoka

200320 LiePam ZemDien Augustes 200320 LiePam ZemDien darbas 200320 LiePam ZemDien darbas1 200320 LiePam ZemDien darbas2 200320 LiePam ZemDien darbas3 200320 LiePam ZemDien darbas4 200320 LiePam ZemDien Mato 200320 LiePam ZemDien Tomo 200320 LiePam ZemDien Ugnes kav

     Daug žmonių kartų vaikščiojo žeme. Vienos paliko gilesnes pėdas, gražiais darbais papuošė gyvenimą. Kitų pėdsakus greitai užpustė smėlio dulkės. Tačiau visais amžiais švenčiausieji žmonijos protai gerai suprato tą paprastą, bet kartu ir didžią tiesą – būtinybę mylėti ir saugoti žemę, gyvąją gamtą, nes jai skurstant, ir žmonių visuomenė skurstų. Gamtos ir žmogaus likimai neatskiriami.