Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, kaip ir kasmet, pakvietė Lietuvos bendrojo ugdymo įstaigas birželio 14-ąją paminėti Gedulo ir vilties dieną – 80-ųjų metinių nuo pirmųjų trėmimų, kurie prasidėjo 1941 metais, o per vieną savaitę iš Lietuvos buvo ištremta apie 17 500 žmonių.
Muzikos ir tikybos mokytojas Eugenijus Janeliūnas pasiuntė mokiniams svarbią žinią, kad tik Trys dieviškosios dorybės „Tikėjimas, viltis ir meilė“ padėjo tremtyje išgyventi, nepalūžti ir grįžti atgal į gimtąjį kraštą – Lietuvą. Tik tikėjimas Dievu, malda, viltis vėl kada nors sugrįžti ten, iš kur buvo ištremti. Meilė šeimai, Lietuvai ir jos žmonėms tremtinius įkvėpė stiprybės, ryžto ir drąsos iškęsti sunkumus, bet nepasiduoti. Šių metų pilietinės iniciatyvos simbolis – „Gyvybės medis“, kuris savo šaknis yra tvirtai įleidęs į Lietuvos žemę. Pats medis ar medžio simbolis buvo labai svarbus ir mūsų protėviams kaip gamtos, stiprybės, šeimos ir gyvybės simbolis. Žmonės, kurie prieš 80 metų buvo ištremti iš savo gimtų namų, neteko ne tik savo daiktų, asmeninio gyvenimo, bet prarado ir ryšį su Lietuvos gamta, kuri nuo seno tampriais saitais siejo kiekvieną lietuvį. Apie ilgesį Lietuvai, jos gamtai rašė daugelis buvusių tremtinių ir politinių kalinių savo atsiminimuose.
Fizinio ugdymo ir žmogaus saugos mokytoja Vita Masėnienė pristatė dukros Gabijos parašytą apybraižą „Kelionė ne savo noru“. Joje aprašomas senelių Nečionių ir Zaleskių gyvenimas tremtyje, patirti vargai ir sunkumai. „Kiekvienas žmogus – ištisas pasaulis, kuris su juo gimsta ir su juo miršta. Po kiekvienu kapo akmeniu guli pasaulio istorija “, – rašė Gėtė. Nečionių ir Zaleskių šeimų nariai į Sibirą buvo tremiami skirtingu laiku, bet panašiomis aplinkybėmis. Kaip jie pasakojo, – tai buvo kelias į nežinią, į pragarą, į mirtį... Viskas, kas tada juos palaikė, - tai noras nors kiek dar pabūti su savo šeima kartu, prisiglausti vieniems prie kitų, palaikyti vieniems kitus sunkiomis nežinomybės valandomis, padėti nepalūžti ir, aišku, kažkada grįžti atgal į Lietuvą. Sunkus gyvenimas svetur siaubingomis tremties sąlygomis vis dėlto teikė viltį - gyventi, visų pirma, ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų šeimos narių, dėl to, kad dar kažkada galėtų susitikti su likimo išskirtaisiais, įkalintais lageriuose, o susitikus dar nors kiek pagyventi kartu ir galbūt kažkada visiems kartu sugrįžti namo, atgal į taip brangią ir išsvajotą tėviškės žemę. Gyveno tremtyje žmonės kupini vilties, tikėjimo, laukimo... Jie turėjo išgyventi dar ir dėl to, kad ateityje galėtų papasakoti savo vaikams ir vaikaičiams apie Lietuvos žmonių trėmimą į Sibirą, apie sveiku protu nesuvokiamas siaubingas gyvenimo ir darbo sąlygas, apie bandymą paminti ir sunaikinti nepaklusnių lietuvių žmogiškumą, kultūrą, patriotiškumą ir meilę Lietuvai.
Dailės ir etikos mokytoja Toma Matulevičienė pristatė virtualią piešinių parodą „Gyvybė ir viltis“, kurioje buvo eksponuojami mokinių kūrybiniai darbai: piešiniai, karpiniai ir atvirukai su „Gyvybės medžio“ simboliu. Mokiniai labai vaizdžiai perteikė savo emocijas, mintis ir „Gyvybės medžio“ simbolio prasmę kiekvienam iš mūsų. Tai lietuvių tautos stiprybė, vienybė ir drąsa.
Technologijų mokytoja Diana Masiliūnienė virtualioje darbų parodoje „Gyvybės medžio instaliacija“ supažindino mus visus su „Gyvybės medžio“ simbolio prasme, kuri padėjo Lietuvos žmonėms nepalūžti tremtyje ir lageriuose, puoselėti savo tautos kultūrą, papročius ir vertybes. Nėra pasaulyje kitos tautos, kuri būti tiek iškentusi ir nepalūžusi.
Anglų kalbos mokytoja Aiva Urbaitienė pasiūlė mokiniams atlikti Kahoot testą „Tremties atspindžiai istorijoje“ ir pasitikrinti savo istorijos žinias bei įsivertinti. Į 20 testų patektus klausimus geriausiai atsakė 1g kl. mokinė Justina Vaiciekauskaitė, II vietą užėmė 8 kl. mokinė Darija Jokubauskaitė ir III vietą laimėjo taip pat 8 kl. mokinys Armandas Liulys. Sveikiname!
Apibendrinant pilietinę iniciatyvą „Gedulo ir vilties dienos 80-ųjų metinių nuo pirmųjų trėmimų paminėjimą“, mokiniams skyrėme užduotį – užrašyti savo mintis apie Lietuvos istoriją, tremties išgyvenimus, žmonių tikėjimą ir viltį bei meilę Lietuvai, gamtai ir artimui bei įkelti į Moodle. Atlikdami užduotį mokiniai susimąstys apie tai, ką pasakojo mokytojai apie trėmimus ir lagerio vargus, iš kur sėmėsi žmonės stiprybės, kad išgyventų ir nepalūžtų, kaip tikėjimas, viltis ir meilė suteikė jiems jėgų iškęsti tremties baisumus.
„Niekas neužmirštas, niekas nepamiršta“