Sidabravo gimnazijos ir V.Kudirkos progimnazijos mokiniai su kūno kultūros mokytojais V. Masėniene ir D. Kavaliausku teikė paraiškas dėl dalyvavimo projekte „Radviliškio rajono savivaldybės vaikų vasaros stovyklos ir kitos neformaliojo vaikų švietimo veiklos“.

     Patvirtinus paraiškas ir gavus finansavimą rugpjūčio mėn. 22-23 d. vykome į Žemaitijos nacionalinį parką, kuris įsteigtas 1991 metais, siekiant išsaugoti, tvarkyti ir naudoti vertingiausias gamtiniu ir kultūriniu požiūriu Žemaitijos teritorijas. Parko teritorija apima 21720 ha plotą šiaurės vakarų Lietuvoje. Direkcija įsikūrusi Platelių miestelyje. Iš čia ir pradėjome savo edukacinę – pažintinę kelionę po Žemaitijos nacionalinį parką.

IMG 20200822 104245 IMG 20200822 104304

     Ekskursiją pradėjome Žemaitijos nacionalinio parko lankytojų centre Plateliuose, kur 2014 m. įrengta ekspozicija „Žemaitijos žemės slėpiniai“. Pagrindinis ekspozicijos personažas Giliukas lankytojus kviečia keliauti po Žemaitijos nacionalinį parką, pažinti ir atrasti jo slėpinius. Platelių lankytojų centro gidė supažindino mus su interaktyvia ekspozicija apie Žemaitijos nacionalinį parką. Ekspoziciniame žemėlapyje vaizdžiai ir informatyviai atkartota visa Žemaitijos nacionalinio parko teritorija su gausybe gamtos paminklų, kultūriniais draustiniais, kitais lankytinais objektais. Pasigrožėjome ir retų rūšių paukščiais, gyvūnais, vabzdžiais, dažniausiai gyvenančiais Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje, kuri išsidėsčiusi aplink Platelių ežerą. Taip pat turėjome galimybę išmokti įvairių žemaitiškų žodžių ir posakių, sudėtų į 50 magnetinių dėlionių

IMG 20200823 120715 IMG 20200822 114520

     Vėliau savo edukacinę kelionę tęsėme dvaro parke, kur smagiai ir išradingai mokiniai žaidė įvairius žaidimus, susipažino su dvaro ir parko istorija, grožėjosi gamtos paminklais – daugiau nei 200 metų sulaukusiais medžiais: Platelių liepa, Platelių vinkšna bei Raganos uosiu. Platelių dvaras ilgą laiką priklausė Oginskiams. Iki XVIII a. pabaigos dvaras buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės nuosavybė, o vėliau, iki 1940 m. - prancūzų grafų Šuazel-Gufjė (Choiseul-Gouffier) giminei. XIX a. čia gyveno ir kūrė Sofija Tyzenhauzaitė de Šuazel-Gufjė – pirmoji moteris rašytoja, istorinėje Lietuvoje rašiusi prancūzų kalba. Taip pat apsilankėme buvusiame Platelių dvaro sodybos rūsyje, kuriame 2012 m. gruodžio 10 dieną įsikūrė Žemaitijos nacionalinio parko tradicinių amatų centras. Jo gidė mums pristatė gausų tradicinės kultūros palikimą: žvakių gamybos tradicijas, žemaitiško pyrago kepimo subtilybes, švenčių šventimo papročius ir kasdienį žemaičių gyvenimą bei darbus. Susėdę aplink didelį stalą ne tik klausėmės įdomių gidės pasakojimų, bet ir vaišinomės pyragu su uogiene ir naminiu sviestu bei gėrėme skanią ir kvapnią žolelių arbatą. Sočiai pasivaišinę pėsčiomis patraukėme į jachtklubą, įsikūrusį prie Platelių ežero. Mokiniai ne tik smagiai maudėsi, bet ir pramogavo su vandens dviračiais.

IMG 20200822 125801 IMG 20200822 172729

     Kiek pavargę, bet kupini gerų emocijų apsistojome kaimo turizmo sodyboje, kurią iš visų pusių supa įspūdingo grožio miškas, vandens telkiniai, Platelių ežeras. Laikas kaimo turizmo sodyboje neprailgo. Mokiniai pavakarieniavę žaidė tinklinį, maudėsi, dalijosi dienos įspūdžiais, šoko. Ryte atsikėlę, papusryčiavę išsiruošėme į žygį dviračiais aplink Platelių ežerą, 24 km dviračių taku, atidarytu prieš trejus metus. Platelių ežeras – vienas seniausių ežerų Europoje, susiformavęs prieš daugiau nei 13 tūkst. metų ir turinčiu 7 salas: Pilies, Veršių, Briedinės, Ubagų, Šončelio, Pliksalės ir Gaidsalės. Platelių ežeras yra 9 ežeras pagal dydį Lietuvoje ir yra tarp 8 giliausių Lietuvos ežerų – giliausia vieta apie 48,5 m. Tai vienas skaidriausių Lietuvos ežerų, kurio vandens skaidrumas siekia beveik 8 metrus. Platelių ežero ekosistema pradėjo formuotis dar prieš paskutinįjį apledėjimą. Jo natūralumą rodo tai, kad tai vienas iš švariausių Lietuvos ežerų, kurio vandens kokybė atitinka geriamo vandens kokybę.

     Iškylaudami dviračiais taip pat aplankėme ir Šaltojo karo muziejų, įrengtą Žemaitijos nacionaliniame parke, buvusiame Sovietų Sąjungos balistinių raketų šachtiniame paleidimo komplekse. Nuo 1963 iki 1978 metų čia buvo dislokuotos keturios vidutinio nuotolio balistinės raketos SS-4, apginkluotos 2 megatonų galios termobranduolinėmis galvutėmis. Visos raketos buvo nutaikytos į Vakarų Europos miestus. Šios raketos kartu su šalia esančiomis antžeminėmis analogiškų raketų paleidimo aikštelėmis sudarė bendrą sovietinės branduolinės ginkluotės grupuotę Lietuvoje, kuri buvo pajėgi sunaikinti visą Europą. Muziejaus istorinė ekspozicija pasakoja apie penkis dešimtmečius trukusį Šaltąjį karą – vieną garsiausių bei pavojingiausių karinių konfliktų pasaulio istorijoje.

     Kelionės pabaigoje dar visi turėjome jėgų apsilankyti Siberijos apžvalgos bokšte – 15 metrų aukščio statinyje, į kurį užlipus atsiveria neapsakomo grožio Platelių apylinkės. Bokštas pastatytas ant Sidabro kalno, kurį iš trijų pusių supa Siberijos pelkė ir Kunigo upė. Apžvalgos bokštas Platelių ir Beržoro apylinkėms apžvelgti stovi ant 165,7 m aukščio (virš jūros lygio) kalvos. Atvykę pastebėjome, kad vingiuodamas pro sodybas kelias tai kyla aukštyn, tai leidžiasi žemyn, iš abiejų pusių apgaubtas eglynų, o tarp jų įsiterpę ežerėliai. Vaizdas gniaužia kvapą... Kaip sužinojome iš pasakojimų, tai iš šio regiono vietų ne vienas žinomas šalies kūrėjas sėmėsi kūrybinių idėjų. Su šiomis vietomis susijęs ir Antano Vienuolio bei M.K. Čiurlionio gyvenimas.

     Projekto veiklos ir patirti įspūdžiai nepaliko nei vieno abejingo, nes mintimis vis nusikeliame į Žemaitijos nacionalinį parką, į kurį norėtųsi sugrįžti dar ne kartą. Todėl dėkojame Radviliškio rajono savivaldybei už galimybę dalyvauti prasmingose projekto veiklose.